Instrumentai

instrumentosTradiciniai capoeiros baterijos instrumentai (eiles tvarka, tokia, kokia šie instrumentai įstoja groti pradedant rodą):

Meu_BerimbauPaprastai trys skirtingi berimbau (tariama – birimbau), kurie pradeda ir „valdo“ bateriją ir visą rodą. Šio instrumento grojamas ritmas suskamba pirmas. Jis lemia žaidimo stilių, prie jo derinami kiti instrumentai. Berimbau – tai vienastygis perkusijos instrumentas, sudarytas iš medinio lanko (port.k. – verga arba pau) (tradiciškai lankas gaminamas iš itin lanksčios, tačiau tvirtos biriba medžio medienos), per jį ištemptos vielos, atstojančios stygą, cabasos (port.k. – cabaça, tariama – kabasa) – garso stiprintuvo, skleidėjo funkciją atliekančio objekto, pagaminto iš specialiai išskobto ir išdžiovinto braziliško moliūgo, prie lanko ir stygos tvirtinamo virve. Berimbau skambėjimo tonas ir garso skardumas reguliuojamas nedideliu akmeniu (origin. – dobrão arba pedra), įremiant ir atleidžiant jį nuo stygos. Garsas išgaunamas užgaunant stygą nedidele lazdele, vadinama baqueta (tariama – beketa). Berimbau ir dobrão laikomi kaire ranka, o baqueta – dešine. Taip pat, dešinėje rankoje, kartais atskiru, savarankišku muzikos instrumentu laikomas, caxixi (tariama – kašiši) – pintas barškutis, kurio viduje gali būti minėtojo biribos medžio, moliūgo ar kt. sėklos, taip pat, kruopos arba smulkūs akmenėliai. Caxixi – atlieka papildomą ritmo akcentų sustiprinimo, bei berimbau išgaunamų garsų charakterio paįvairinimo, skambesio praturtinimo funkciją. Vieno berimbau išgaunamų garsų skalė (neskaitant caxixi barškėjimo) – du skambūs tonai, išgaunami užgaunant laisvą stygą bei tvirtai prispaudus dobrão prie stygos, ir duslus vieno iš šių dviejų tonų variantas, išgaunamas lengvai prilietus dobrão prie stygos. Taip pat, originaliau improvizuojant, gali būti išgaunamas dar vienas, gan skardus, itin aukšto dažnio garsas, užgaunant lazdele tą stygos atkarpą, kuri atlieka žemiau užkabintos cabasos. Berimbau skambesį (t.y. – skambesio tonaciją) lemia medinio lanko skersmuo, skirtingas metalinės vielos įtempimas bei cabasos dydis ir tvirtinimo prie lanko vieta (cabasą galima patraukti kiek aukščiau ar žemiau). Berimbau ir skirstomi pagal skleidžiamo garso tonaciją (šiuo atveju, priklausančią nuo cabasos dydžio ir lazdos skersmens bei aukščio): You_Tube

  • Berra Boi – mūsų laikais gan retai naudojamas, patį žemiausią skambesį išgaunantis berimbau, dažniau sutinkamas senosios Capoeira de Angola mokyklose.
  • Gunga – dažnos baterijos (tokios, kur nenaudojamas Berra Boi) sudėtyje, tai žemiausio dažnio garsą skleidžiantis, ploniausią lanką bei didžiausią cabasą turintis berimbau. Šiuo berimbau atliekama bazinė ritminė partija. T.y. – juo atliekama tai, kas yra ritmo pagrindas, improvizuojama nedaug, palaikomi pagrindiniai ritminiai akcentai. Galima sakyti, kad Capoeiros muzikoje Gunga atlieka boso (visomis šio žodžio prasmėmis) funkciją. Standartiniu atveju, Gunga yra vedančiojo rodą rankose. Jei rodoje yra bent vienas Mestre, garbė groti Gunga atiduodama jam. Tiesa, jis bet kada turi teisę perduoti Gungą kuriam nors iš savo mokinių.
  • Médio turi vidutinio skersmens lanką ir vidutinio dydžio cabasą. Šis berimbau, atitinkamai, vidutiniu dažnio tonu pritaria Gungai.
  • Viola – yra labiausiai įtemptas berimbau, kuriuo išgaunamos aukščiausios natos. Juo atliekamos laisviausios, melodingiausios variacijos, improvizacijos.

atabaqueDažniausiai vienas atabaque (tariama – atabaki) – didelis, jaučio oda trauktas būgnas, forma ir skambesiu primenantis congo būgną. Korpusas brazilijoje dažniausiai gaminamas iš Jacarandá medžio lentų, sutvirtinamų metaliniais lankais, viela bei virve. Skirtingai nuo congo, kuris (siekiant išgauti skardesnį garsą) dažniausiai keliamas ant metalinių kojelių, atabaque statomas ant nedidelio medinio postamento… Instrumentas kilmęs iš arabijos, Brazilijoje plačiai naudojamas kultūrinėse prezentacijose, Sambos rodose bei religinėse afrikietiškų ir afro-braziliškų kultų, tokių, kaip Candomblé, Umbanda ir kt. apiegose. Atabaque būna trijų rūšių: pats didžiausias, išgaunantis žemiausią garsą būgnas – Rum (120cm); truputį aukščiau skamba Rumpi (90cm); ir aukščiausią iš šių būgnų garsą išgauna Le (tariama – lė) (70cm).You_Tube

pandeiroDažniausiai keli pandeiro – maži tamborinai. Instrumentas taip pat itin plačiai naudojamas grojant Sambą. Jį sudaro medinis rėmas su metaliniais barškučiais ir ant remo ištempta oda (pasitaiko ir plastikiniu, tačiau capoeiroje jie paprastai nenaudojami). Pirštų ir plaštakų smūgiais išgaunami įvairūs garsai. Pandeiro yra kelių rūšių nuo 8 iki 14 colių skersmens. Tai pirmas arba, kaikuriais atvejais, antras instrumentas, kuris pradeda groti po berimbau.You_Tube

agogo

Agogô – skambus, gan aukšto dažnio garsą skleidžiantis, plieninis muzikos instrumentas, savo išvaizda primenantis du miniatiūrinius gramofonus, sulietus į vieną, į capoeiros instrumentų gretas atkeliavęs iš Sambos muzikos. Išgaunamų garso diapazonas – du tonai. Grojama nedidele medine lazdele. Grojant rodoje šis instrumentas įstoja paskutinis. Esama ir medinių agogô, kurie nuo metalinių skiriasi ne tik savo skleidžiamais garsais, bet ir forma. Tokiu atveju, vietoje “miniatiūrinių gramofonų” apvalainos formos, tuščiaviduriai, mediniai elementai. FICAG mokyklos capoeiros rodose šis instrumentas naudojamas retai.You_Tube

Reco-RecoReco-Reco – mušamasis instrumentais – medinis barškalas. Mūsų mokyklos, kaip ir daugumos šiuolaikinių capoeiros mokyklų, rodose šis instrumentas paprastai nenaudojamas. Naudojame jį labiau Samba de Roda ar Batucadoje.

Gali būti naudojama ir daugiau instrumentų (ypač mušamųjų). Tačiau, neturint galimybės groti visais išvardintais instrumentais, bateria gali būti sudaryta ir vos iš kelių pagrindinių instrumentų. Kai kurios Capoeiros mokyklos laikosi nuostatos, jog privalomieji Regional stiliaus rodos beterijos instrumentai tėra vienas berimbau ir du pandeiro, kai tuo tarpu Capoeiroa de Angola rodoje privalo būti trys berimbau (berra boi, gunga arba médio ir viola arba šiais laikais dažniau – gunga, médio ir viola), atabaque, du pandeiro, vienas agogô ir vienas reco-reco.

Maculelê rodose, taip pat per Puxada de Rede arba Dança Afro – dažniausiai naudojami vien mušamieji instrumentai. Čia dar neretai atsiranda ir tokie būgnai, kaip jambe, congo ir kt., o Sambos rodose šalia mušamųjų instrumentų dažniau galima sutikti ir berimbau, agogo ir yvairių barškalų.

Dar būtina atkreipti dėmesį į tai, jog Capoeiros rodoje plojimai (port. k. – (as) palmas) taip pat laikomi muzikos instrumentu. Plojimų ritmas parenkamas pagal berimbau grojamą ritmą, žaidimo stilistiką. Pagrindinių plojimo ritmų rūšių yra dvi:
Palma de terreiro (2,3 – 1) – ritmas atėjęs iš Candomblé, naudojamas Samboje, o capoeiros rodose dažniausiai derinamas su „São Bento Grande de Angola“ berimbau ritmu.
Palma de Bimba (1,2,3) – ritmas įvestas meistro Bimbos, Naudojamas berimbau grojant São Bento Grande de Bimba, Benguela, Idalina ritmus.

Taip pat būtinas, esminis Capoeiros muzikos elementas yra vokalas. Visi rodoje dalyvaujantys capoeiristai sudaro chorą. Dainas veda solistas – vienas iš baterijos muzikantų (būna išimčių), dažniausiai mestre arba kitas aukštesnio lygmens capoeiristas (čia taip pat gali būti išimčių).

Taip pat, žinotina tai, kad mestres Bimbos rodose dažniausiai buvo naudojama sumažinta baterijos sudėtis: vienas berimbau ir du pandeiro.